Vilnius Ethnic
Culture Centre

Vilnius Ethnic Cultural Center assigned to the highest cathegory and operates under three programs: Ethnic cultural education, Lithuanian calendar, and other holidays, publishing ..

Image Title 1Image Title 2Image Title 3Image Title 4Image Title 5Image Title 6Image Title 7Image Title 8Image Title 9Image Title 10Image Title 11Image Title 12Image Title 13Image Title 14Image Title 15Image Title 16Image Title 17Image Title 18Image Title 19Image Title 20
Suraskit mus:
Calendar
February 2012
M T W T F S S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 1 2 3 4
News Subscription

Įrašykite savo el. pašto adresą:

Straipsniai

There are no translations available.

 

 

Antradienį, eidamas 73-iuosius metus, po sunkios ligos mirė Vilniaus praeities tyrinėtojas, senųjų sostinės vietovardžių gaivintojas, rašytojas, kolekcininkas ir mecenatas Antanas Rimvydas Čaplinskas.

A. R. Čaplinskas – pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus miesto tarybos narys (1990–1995 m.) ir miesto vadovas (1994–1995 m.).  Nuo pat susikūrimo vadovavo Lietuvos sostinei apie pusę tūkstančio senųjų miesto vietovardžių sugrąžinusiai Vilniaus pavadinimų komisijai. Pastaraisiais metais – sostinės Paminklų, atminimo lentų ir pavadinimų komisijos pirmininko  pavaduotojas.  Nuo 1998 m. – Vilniaus etninės kultūros centro vyriausiasis koordinatorius leidybai.

Pagal profesiją inžinierius-energetikas, A. R. Čaplinskas keturis dešimtmečius savarankiškai tyrinėjo Vilniaus istoriją. Tyrimų ir archyvinės medžiagos pagrindu parengė ir išleido septynias knygas: unikalią dvikalbę (lietuvių–anglų k.) vietovardžių studiją „Vilniaus gatvės. Istorija, vardynas, žemėlapiai” (2000); trilogiją iš serijos „Vilniaus gatvių istorija”: „Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės” (1998, 2008); „Valdovų kelias. Rūdninkų gatvė” (2001); „Valdovų kelias. Didžioji gatvė” (2002); „Valdovų kelias. Pilies gatvė” (2005); „Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė” (2010); „Vilniaus atminimo knyga. Mieste įamžintos asmenybės” (2011).

A. R. Čaplinsko studijų apie sostinės praeitį pagrindu rengiamos mokomosios priemonės vidurinėms mokykloms. Tyrinėtojas buvo nuolat kviečiamas skaityti paskaitų įvairiomis Vilniaus istorijos temomis, prašoma jo konsultacijų įvairiais sostinės istorijos klausimais. Jis buvo dažnas svečias televizijos ir radijo laidose apie Vilnių, per kelis pastaruosius dešimtmečius šia tema publikavo daugybę straipsnių laikraščiuose ir žurnaluose.

Sostinės metraštininku vadinamas A. R. Čaplinskas už nuopelnus kultūrai, atgaivintas Vilniaus gatvių ir ten gyvenusių žmonių istorijas 2008 m. buvo pagerbtas  Šv. Kristoforo statulėle.

A. R. Čaplinskas buvo žinomas ir kaip knygų, meno albumų ir ekslibrisų kolekcininkas. Jo surinkta ekslibrisų kolekcija buvo eksponuojama dailės galerijose ir bibliotekose. 2011 m. spalio 20 d. didžiąją dalį ekslibrisų, knygų, meno albumų ir kt. vertingų dokumentų – apie 5000 vienetų savo sukauptos kolekcijos – A. R. Čaplinskas padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai.


 
There are no translations available.

Petro Zalansko (1900-1980) pateikta tautosaka    

    Dabar parašysiu, kap seniau žmonės davė almužnas vubagam, kad tiej vubagai išprašytų jų tėveliam, diedukam, bobutėm, proseneliam ir prosenełėm pas Dievulį dangaus karalystį. Tai per metus keturis kartus: Kalėdom, Velykom, per Visus šventus (Vėlinių dienas) ir vasarų vienų kartų. Kokia tī buvo Oktava vasarų. Per anksti pjauc jauni baronukai, bet vis tiek žmonės pjovė, nežūrėjo, kad buvo jauni baronukai.

Read more...

 
There are no translations available.

Petro Zalansko (1900-1980) pateikta tautosaka

         Prasideda gavėnios septynios savaitės. Visų gavėnių žmonės valgydavo sausai. Septynių metų vaikas jau pasnikavo. Per visų gavėnių žmonės valgė saldį. Labai buvo gardus valgis su bulbėm. Pridaro pilnų džieškų – už savaitės jos nebūna. Tai daro kitų. Sekmadienį virdavo daug baravykų vieton mėsos. Grybus kaip išverda, skystimų nusunkia, o baravykus smulkiai sukapoja, prideda svogūnų, pipirų ir aliejun iškepa. Antras patiekalas – blynus kepdavo. Aguonas maldavom terłėn. O kaip buvo skanu ir sveika! Pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis – kopūstai su baravykais. Virti du patiekalai. Bulbienį košį verda. Prigrūda pieston aguonų, tas aguonas sudedam košėn, gerai išmaišom. Tokia [košė] vadinasi grūdzielius. Labai buvo skani. O dár valgėm su saldi. Saldė buvo pasaldyta. Nu ir kaip buvo skanu! Nepratom, kų ir gavėnia. Tik buvo baisu pamislyc toj gavėnia. Trečiadienis, penktadienis ir šeštadienis žirnius virdavom su bulbėm, vadinom prėskas. Tan prėskan dėdavom visokių prieskonių: svogūnų, pipirų, lapelių. O žmonės tadu visi eidavo žuviauc, žuvių gaudyc. Kaip parneša daug žuvių, tas žuvis nuskuta, išskrodžia, an kopūsto lapo sudeda, pasūdo, išmaišo, pečiun prikūrytan padžauna. Nereikia sudegyc. Tos žuvės išdžiūvį būna trapios. Kaip verda bulbių bulbienį, visadu tų žuvių patruškina, deda tan buljonan. Nu kokis buvo gardumas nesvietiškas! Dar ir dabar rašydamas sailį ryju, kaip tī buvo skanu!

Read more...

 
There are no translations available.

Petro Zalansko (1900-1980) pateikta tautosaka

Parašysiu, kaip Užgavėnes pralaidžiam.
Užgavėtų vutarnykų reikia valgyti mėsa septyni kartai per dieną. Dėl to, kad reikės gavėti septynias nedėlias prieš Velykas. Nu ir taip daro. Vutarnykų verda priverda mėsos didžiausius puodus. O tiej kopūstai būna kaip kokia smutnia, vienuose riebaluose išsitušinį, bridku ir valgyti. Nieko nepadarysi, taip jau reikia – pirmas valgis pusryčių kopūstai ir mėsos, kiek nori. Už dviejų valandų – viena mėsa, kiek nori, ir kava. Už valandos – vėl priešpiečiai, vėl mėsos, kiek nori. Vidurdienį vėl kuria pečių, verda grikinį košį ir kepa vereščiokį, lašinius spirgo. Eina pietauc. Po pietų visas jaunimas ruošiasi, puošiasi ant šokių, kalėduškon. Jaunimas šoka iki dešimtos valandos nakties. Vienuoliktų valandų eina visas jaunimas namo. O jau dvyliktų valandų visi turi valgyti vakarienį – užgavėti. Šeimininkė vėl visko privirus, prikepus, o daugiausia mėsos, kad visa šeimyna prisivalgytų ir per septynias nedėlias nenorėtų mėsos. Jau tī būna visko privirta. Bet dar didelį gabalų išverda lašinių dėl varažbito. Pavakarieniavį visi, jau pavalgį, jau cik rūgauna, negali ir stenėc. Šeimininkė turi atnešti tuos lašinius ant stalo ir visiem siūlina:

Read more...

 
There are no translations available.

Petro Zalansko (1900-1980) pateikta tautosaka

ei žmogu skauda galvų, jeigu nog garų, tai šaltus kompresus dėdavo į galvų. O reikia dėti karšti kompresai. Jeigu uždegimas smagenų – dėkite šaltus kompresus.
Jeigu žmogu skauda pilvų (skrendį), tai duodavo iš kamino suodžių ir molių gerti. Ar padeda, ar nepadeda? Žmogus, kaip išsiserga – ir pasveiksta. Tadu sako, kad nog suodžių pasveiko.
Antras gydymas: nog kryžiakelių, kur būna, iš arklio pėdo neša smėlį, deda žmogų prie pilvo. Žmogus būna sveikas.

Read more...

 
More Articles...