Vilnius Ethnic Cultural Center assigned to the highest cathegory and operates under three programs: Ethnic cultural education, Lithuanian calendar, and other holidays, publishing ..
Prasideda gavėnios septynios savaitės. Visų gavėnių žmonės valgydavo sausai. Septynių metų vaikas jau pasnikavo. Per visų gavėnių žmonės valgė saldį. Labai buvo gardus valgis su bulbėm. Pridaro pilnų džieškų – už savaitės jos nebūna. Tai daro kitų. Sekmadienį virdavo daug baravykų vieton mėsos. Grybus kaip išverda, skystimų nusunkia, o baravykus smulkiai sukapoja, prideda svogūnų, pipirų ir aliejun iškepa. Antras patiekalas – blynus kepdavo. Aguonas maldavom terłėn. O kaip buvo skanu ir sveika! Pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis – kopūstai su baravykais. Virti du patiekalai. Bulbienį košį verda. Prigrūda pieston aguonų, tas aguonas sudedam košėn, gerai išmaišom. Tokia [košė] vadinasi grūdzielius. Labai buvo skani. O dár valgėm su saldi. Saldė buvo pasaldyta. Nu ir kaip buvo skanu! Nepratom, kų ir gavėnia. Tik buvo baisu pamislyc toj gavėnia. Trečiadienis, penktadienis ir šeštadienis žirnius virdavom su bulbėm, vadinom prėskas. Tan prėskan dėdavom visokių prieskonių: svogūnų, pipirų, lapelių. O žmonės tadu visi eidavo žuviauc, žuvių gaudyc. Kaip parneša daug žuvių, tas žuvis nuskuta, išskrodžia, an kopūsto lapo sudeda, pasūdo, išmaišo, pečiun prikūrytan padžauna. Nereikia sudegyc. Tos žuvės išdžiūvį būna trapios. Kaip verda bulbių bulbienį, visadu tų žuvių patruškina, deda tan buljonan. Nu kokis buvo gardumas nesvietiškas! Dar ir dabar rašydamas sailį ryju, kaip tī buvo skanu!
Parašysiu, kaip Užgavėnes pralaidžiam.
Užgavėtų vutarnykų reikia valgyti mėsa septyni kartai per dieną. Dėl to, kad reikės gavėti septynias nedėlias prieš Velykas. Nu ir taip daro. Vutarnykų verda priverda mėsos didžiausius puodus. O tiej kopūstai būna kaip kokia smutnia, vienuose riebaluose išsitušinį, bridku ir valgyti. Nieko nepadarysi, taip jau reikia – pirmas valgis pusryčių kopūstai ir mėsos, kiek nori. Už dviejų valandų – viena mėsa, kiek nori, ir kava. Už valandos – vėl priešpiečiai, vėl mėsos, kiek nori. Vidurdienį vėl kuria pečių, verda grikinį košį ir kepa vereščiokį, lašinius spirgo. Eina pietauc. Po pietų visas jaunimas ruošiasi, puošiasi ant šokių, kalėduškon. Jaunimas šoka iki dešimtos valandos nakties. Vienuoliktų valandų eina visas jaunimas namo. O jau dvyliktų valandų visi turi valgyti vakarienį – užgavėti. Šeimininkė vėl visko privirus, prikepus, o daugiausia mėsos, kad visa šeimyna prisivalgytų ir per septynias nedėlias nenorėtų mėsos. Jau tī būna visko privirta. Bet dar didelį gabalų išverda lašinių dėl varažbito. Pavakarieniavį visi, jau pavalgį, jau cik rūgauna, negali ir stenėc. Šeimininkė turi atnešti tuos lašinius ant stalo ir visiem siūlina:
ei žmogu skauda galvų, jeigu nog garų, tai šaltus kompresus dėdavo į galvų. O reikia dėti karšti kompresai. Jeigu uždegimas smagenų – dėkite šaltus kompresus.
Jeigu žmogu skauda pilvų (skrendį), tai duodavo iš kamino suodžių ir molių gerti. Ar padeda, ar nepadeda? Žmogus, kaip išsiserga – ir pasveiksta. Tadu sako, kad nog suodžių pasveiko.
Antras gydymas: nog kryžiakelių, kur būna, iš arklio pėdo neša smėlį, deda žmogų prie pilvo. Žmogus būna sveikas.
Adventui atėjus prasideda moterių verpimas. Moterios kaip pradeda verpti, kviečia viena kitas vakaroc. Daug moterių prisikviečia, kad būtų smagiau. O mergos eina asabniai, su moteriom neina. Vėliau prisirenka bernų. Bernai, kaip ataina, labai gražiai su mergom apsieina. Jeigu kuris bernas pradeda išdykauti, mergos duoda bernam įspėjimų:
– Jei jūs taip šunavosite, tai kitąkart jūs nelaisim, užbrauksime duris, ir jūs nei vieno neinsilaisim.
Bernai būna kap šventi. O ko jiem reikia? Mergos visada verpdavo linus, kad būtų plonos drobės ir gražūs ploni abrūsai aštuonianyčiai dovanom. Bernai žūro an mergų, kuri ploniausia verpia. O [kap] mergas stebi, jos dar gražau verpia. Nu kaip buvo gražu, ir nuostabūs tiej senoviški paprociai, tų žmonių gyvenimas senoviškas.
O moterėłės, susirinkį vakaroc, verpia ko blogiausias pakulas pirmiausia, paskui verpia jau geresnes.
Seniau visų Adventų gavėjo – su mėsu nevalgė, tik su pienu. Šeimininkė savo vakaronikes pavaišina kuoj nors – tai blynais kokiais, tai gugeliu su kanapėm. Moterėłės Adventi mažai juokų daro. Užtai nedaro, kad moterėłės labai giedojo šventas giesmes.
Parašysiu, kaip seniau žmonės gyveno su visokiais senoviškais papročiais.
Pirmų pirmiausia pradėsime nog švento Advento.
Būdavoc, vaĩkelei, keturias nedėlias Advento švęsdavom, gerbdavom Motinos Švenčiausios paskutinius mėnasius nėštumo. ... Visas Adventas tris dienas [savaitėje] pasnikaunam. Valgėme viską „su nieku“. Pasnikas – trečiadienis, penktadienis ir šeštadienis. Valgydavom be mėsos, tik su pienu. O kuriej buvo tikri katalikai, valgė tris dienas „su nieku“ – pasnikavo.
