Trys Karaliai

Sausio 6 d.

Saulės grįžimo švenčių apeigos baigdavosi sausio 6 dieną, kai diena pailgėdavo per vieną gaidžio žingsnį. Šią šventę krikščionybė sutapatindavo su Kristų aplankiusių Trijų Karalių švente.  Iš čia susidarė paprotys sausio 6 dieną persirengti Trimis Karaliais.

Įvairiose Lietuvos vietose Trijų Karalių dieną  prosenoviniu papročiu vaikščiodavo po kaimus, apsirengę tradiciniais senoviniais drabužiais, šimtaklostėmis sermėgomis, kartais vaizduodami vaidilas, krivius, senovinius karius ir pan. Tokie persirengėliai dar XIX a. nešiodavo Saulės atvaizdus, sveikatos ir prašydami dovanų. Drauge su trimis karaliais ėjo jų adjutantas ir mirtis su raudonomis akimis, apsirengusi ilgais baltais marškiniais, su balta kepure, nešina mediniu dalgiu. Einąs angelas su sparnais vilkėdavo ilgais marškiniais, buvo su vainiku ant galvos. Jie nešdavosi nosinę pridengtą didelę bulvę ar buroką su nupieštu veidu. Einąs drauge velnias būdavo apsirengęs išverstais juodais kailiniais su pritaisyta uodega. Persirengėliai eidavo giedodami giesmes, kuriose buvo prašoma dievų leisti saulės šviesybę, kad ji atgaivintų mirusią gamta.

Senovės keltai, slavai, baltai ir daugelis kitų tautų iki krikščionybės šią dieną buvo pašventę Triveidei deivei: Mergelei (Jaunatis), Motinai (Pilnatis) ir senei Mirenei (Juodasis Mėnuo, lietuvių tarpijos).