Nedaugelis šiandien pasakytų, kas yra toji NALŠIA. Ką reiškia šis neįprastai skambantis žodis? XIII amž. šiuo vardu vadintos žemės, plytėjusios rytų Lietuvoje. Dabar senosios Nalšios tarsi ir nebėra – ji praeityje. Tačiau jos (šiandienos rytų Aukštaitijos) etninės kultūros paveldas pasiekė mūsų dienas. Nuo pat savo susikūrimo 1984 m. folkloro ansamblis NALŠIA turėjo ir tebeturi aiškią viziją – atgaivinti ir populiarinti rytų Aukštaitijos (Ignalinos, Zarasų, Utenos Švenčionių r.) tautosaką. Dvidešimt metų daina prie dainos, giesmė prie giesmės, ratelis prie ratelio, šokis prie šokio buvo kraunama ansamblio repertuaro skrynia, iš pateikėjų pasakojimų, įrašų buvo atkuriamas specifinis dainavimo būdas, muzikavimo tradicijos.
          Rytų Aukštaitija – nepaprastai įdomus kraštas: tarsi riba, sandūra, kur kryžuojasi visų Aukštaitijos melodinių stilių bruožai. Tik čia randame ir seniausiojo archajinio sluoksnio bei vėlyvesnę lyrinę monofoniją, ir skambias melodingas homofonines daugiabalses dainas, gyvuojančias kartu. Šiame krašte klestėjo ir mūsų dienas pasiekė visų senųjų apeiginių tautosakos žanrų dainos: visas vestuvių bei kalendorinių apeigų metų ciklas (daugelis Užgavėnių, Velykų, javų lankymo, Joninių dainos aptinkamos tik čia), turtingas, savitos melodikos darbo dainų paveldas. Tik rytų aukštaičių savastis - dainos, kuomet dviejų dalių formos melodijos dainuojamos antifono būdu ir vadinamos pakaitinėmis giesmėmis. O kur dar nesuskaičiuojama sutartinių dainavimo būdų įvairovė.
         Visa tai ir atspindi ansamblio išleistos kompaktinės plokštelės Rytų aukštaičių dainos, šokiai ir pasakojimai (1999 m.) ir Viduj girałės (2004 m.).
Ansamblį sudaro dainininkai, šokėjai ir instrumentinė grupė. Beveik visi dalyviai (šiuo metu 25 žmonės) – miškininkai bei jų šeimų nariai.
Nors labiausiai ansambliečių mėgstama daina, tačiau nemažas dėmesys skiriamas ir instrumentinei muzikai. Instrumentinės grupės muzikantai groja skudučiais, ragais, kanklėmis, lamzdeliais, armonika, žvanguliais, būgneliu, barškučiu, trikampiu, griežia smuikais, basetle, muša būgną. Šokių melodijų griežėjai mokėsi iš kaimo muzikantų. Instrumentus pagamino geriausi meistrai pagal muziejuose saugomų autentiškų instrumentų pavyzdžius.
Ansamblyje puoselėjamas ir tradicinis choreografinis folkloras, ypač stengiamasi atkurti specifinę šokimo manierą bei išryškinti kiekvieno šokėjo induvudualybę.
NALŠIOS repertuare per šimtą visų Lietuvos regionų šokių, ratelių ir žaidimų. Ypač puikiai ansambliui pavyksta vakaronės, kai bendrame šokio ar ratelio sukūryje išnyksta riba tarp žiūrovų ir atlikėjų. NALŠIA dalina žiūrovams nuoširdumą ir savo širdies šilumą.
Amsambliečių dėvimi kostiumai atstovauja visiems Lietuvos etnografiniams regionams. Kostiumai, kuriuos išaudė ir pasiuvo talentingos liaudies meistrės, taip pat yra muziejuose saugomų eksponatų kopijos.
             Dažnai ir mielai NALŠIA talkina įvairiose Rytų Aukštaitijos šventėse, renginiuose. Šio krašto žmonės buvo ir tebėra geriausi ansamblio vertintojai ir patarėjai. Dainuodami jų padovanotas dainas, eidami ratelius, šiame krašte vadintus darželiais, šokdami šokius tarsi atsidėkojame seniesiems rytų Aukštaitijos pateikėjams.
Retkarčiais kolektyvas eksperimentuoja, parodijuoja. Linksma, tranki ir išdaigiška Užgavėnių programa, nuotaikingos persirengėlių kaukės ir kostiumai. Mielai rengiami, kruopščiai ir su išmone parenkant ne tik romansus, populiarias „jaunystės laikų“ melodijas bei šokius, bet ir tam tinkamus rūbus, retro vakarėliai. Klausaisi, žiūri… ir abejingas nelieki tikrai. Tik nežinai kartais – juoktis ar verkti…
          Kolektyvas daug koncertuoja, populiarina Rytų aukštaičių folklorą pačioje Rytų Aukštaitijoje, jos miestuose ir kaimeliuose, organizuoja įvairias šventes miškininkams ir visuomenei. Kasmet dalyvauja folkloro festivalyje Skamba skamba kankliai, dainuoja ir šoka tarptautiniame folkloro festivalyje BALTICA, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Turkijoje. Aplankyti tolimiausi Lietuvos kampeliai, koncertuota švietėjiškuose renginiuose, mokyklose, parodų atidarymuose, mugėse… Dalyvauta užsienio lietuvių bendruomenių renginiuose Baltarusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Estijoje, Lenkijoje.
Nuo 1998 m. NALŠIAI vadovauja Audronė Vakarinienė.


Vadovė Audronė Vakarinienė
Tel.: 8 5 212 05 70, 8 5 231 71 53
Mob.: +370 676 30 503
El. paštas: This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

 
Vilniaus miškų urėdija
Smolensko g. 15
LT 03201 Vilnius, Lithuania
Faksas: 8 5 216 09 30
El. paštas: This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it