Pavasario lygiadienis. Diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam saulutės ratui. Pavasario lygė – tai atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje (jau nuo II tūkst. pr. Kr. ) buvo pradedami skaičiuoti naujieji metai.

Nuo 2008 m. naujai atgaivinti Pavasario lygiadienio renginiai „Šventaragio ugnys“ (2008), „Šventaragio aukurai“ (2009) vyksta Šventaragio slėnyje – nuo Lietuvos taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės bei Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto Vilniaus miestą puošia Pavasario lygiadieniui paminėti skirta ugnies ir muzikos kompozicija.  Šiam renginiui moksleiviai atsineša savo gamybos šviečiančių paukštelių, aukurų, kuriais papuošia medžius Šventaragio slėnyje. Iš žvakučių sukomponuoja įvairius baltiškuosius ornamentus, kurie atspindi geležinių koplytstulpių, kryžių saulutes, žalvario amžiaus papuošalus, verpsčių, velykinių margučių raštus. Ženklai palydimi tradicinės muzikos - uždegami (šie ženklai ir šviečiantys paukščiai palei medžių šaknis šviečia per visą naktį).

Pavasario lygiadienio šventė „Tiltai“

Pavasaris Lietuvoje neateina be tradicinių žemės budinimo apeigų. Nuo senų senovės čionykščiai žmonės stengėsi budinti gamtą ir išsijudinti iš žiemos stingulio patys. Pavasario lygiadienis – tai mistinis laikas, kuomet diena lygi nakčiai. Po jo dienos tik ilgesnės, šilumos ir saulės vis daugiau.

Palaikydamas tradiciją budinti ir išsibudinti, Vilniaus etninės kultūros centras kasmet kviečia vilniečius kartu sujudinti žemę ir žmones Šventaragio slėnyje.

Pavasario lyg cover

Šiemet šventė „Tiltai“ apjungs pagrindines pavasario laikotarpio šventes - Lygiadienį, 40-ties paukščių šventę, Velykas, Jurgines – per jas visas senovės lietuviai pagarbindavo gamtą, atlikdavo apeigas, kurios, tikėdavo, skatina žemės vaisingumą, lemia gerą derlių.

PlačiauPavasario lygiadienio šventė „Tiltai“