Šv. Apolonija

Vasario 9 d.

Įvedus krikščionybę, buvo tikima, kad nuo dantų skausmo gelbsti šv. Apolonija, kurios statulos stovėjo ir tebestovi Lietuvos bažnyčiose. Mat lietuviai, kaip ir kiti katalikai, šv.Apoloniją laikė gelbėtoja nuo dantų ligų, meldėsi jai, laikė dantų ir dantų gydytojų globėja.

Anot profesorės I. Balčiūnienės, Aleksandrijoje beveik prieš 2 tūkstančius metų gyveno jauna, labai graži moteris, vardu Apolonija. Ji buvo krikščionė. Aleksandrijos magistras liepė ją suimti ir, pririšus prie lentos, sudeginti ant laužo, jei krikščionė neišpažinsianti pagonybės.

Apolonijai atsisakius tai padaryti, minia ją užpuolė, surišo, išrovė dantis ir ketino mesti į ugnį, tačiau moteris paprašė prieš tai ją atrišti, kad galėtų pasimelsti.

„Kai Apoloniją atrišo nuo lentos, ji pasimeldė ir pati puolė į ugnį. Pasakojama, kad liepsnose Apolonija šaukė žmonėms, jog skaudant dantims tereikės ištarti jos vardą, ir skausmas nurims, – pasakojo profesorė I. Balčiūnienė. – Iki šiol vasario 9-oji laikoma Apolonijos, 249 metais paskelbtos šventąja, diena“.

Šv.Apolonija portretuose ir skulptūrose vaizduojama laikanti rankoje reples dantims traukti. Beje, tos replės mums labiau primena kalvio žnyples.