Vilniaus etninės kultūros centras

Lapkričio 23 d. vyks dar vienas projekto „Folkloro dažniai“ koncertas, kuriame šįkart pasirodys Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“. Artėjant koncerto filmavimui LMTA Balkono teatre bei renginio įrašo premjerai socialiniuose tinkluose, kviečiame artimiau susipažinti su ansamblio veikla.

2009 m. susibūrusiame kolektyve dainuoja, šoka ir groja įvairaus amžiaus folkloro mylėtojai. Laukiškių branduolį sudaro keletas etnomuzikologų, kurį supa ir iš kurio patirties semiasi kitoms profesijoms atstovaujantys ansamblio nariai. Ansamblio vadovė – etnomuzikologė Lijana Šarkaitė-Viluma. „Laukis“ – ne tik koncertuojantis ansamblis, bet ir labai stipri bendruomenė, kurios pagrindu išlieka nuo ansamblio įsikūrimo dalyvaujantys nariai. L. Šarkaitė-Viluma sako: „Nuolat sulaukiame ir naujų narių, jei jie pagauna laukiškos veiklos ir bendravimo cinkelį – pasilieka kolektyve.“

Ansamblio pavadinimui pasirinktas žodis laukis aptinkamas lietuvių mitinėje tradicijoje. Taip vadinamas žirgas su balta žyme (žvaigžde, mėnuliu) kaktoje.

„Laukio“ repertuare – visų Lietuvos regionų folkloras, kurį ansamblio nariai patys užrašo tautosakos ekspedicijų metu arba išmoksta iš archyvų. Ansamblis taip pat mokosi latvių tradicinių burdoninių dainų bei šokių. Gilintis į kaimyninės tautos folklorą laukiškius paskatino iš Latvijos kilęs ansamblio narys – kompozitorius Mārtiņš Viļums.

Ansamblyje dalyvauja nemažai profesionalių muzikų – kompozitorių, etnomuzikologų. Tačiau įdomu tai, kad būtent tradicinio muzikavimo jie mokėsi savarankiškai. Ansamblio vadovė sako: „Armonikininkas Rimantas muzikavimo tradiciją perėmė iš mamos, o kompozitorius Mārtiņš įkvėptas smuikininko senelio tapo smuikavimo savamoksliu. Turbūt etnomuzikologus galima vadinti profesionalais, kurie išmano tradicinį muzikavimą, bet daugumą instrumentų jie taip pat įvaldę savamoksliškai. Daivos specialybė muzikos mokykloje buvo tradicinės kanklės, Ieva konservatorijoje mokėsi griežti smuiku – turbūt jas būtų galima vadinti tikrosiomis profesionalėmis.“

Vienas gražiausių ansamblio „Laukis“ veiklos barų – tautosakos ekspedicijos. Gyvas bendravimas su žmonėmis, dar vis menančiais savo senelių, tėvų tautosakinį, paprotinį ir gilių vertybių sampratos palikimą, ansamblio nariams yra viena prasmingiausių, autentiškiausių patirčių, įprasminančių jų folklorinę veiklą. Pasak ansamblio dalyvės Daivos Liudavičienės, dalyvavimas ekspedicijose ansamblio nariams yra galimybė suklusti, prisiliesti prie to, kas tikra: „Bendravimas su žmonėmis suteikia begalinį džiaugsmą, iš jų pasisemi gėrio, gyvenimo išminties. Giedra ir gili dvasios ramybė, spinduliuojanti iš jų veidų ir akių, įkvepia geriems darbams ir praturtina. Supranti, kad muzika yra vienas iš mūsų gyvenimo nektarų, teikiantis amžiną jaunystę“.

Tautosaką laukiškiai užrašinėjo dešimt vasarų. Ekspedicijų metu surinkta daug tradicinių dainų, šokių, ratelių, instrumentinės muzikos, pasakojimų, pasakų, mįslių ir kt. Aplankyta daugybė Lietuvos kampelių. „Folklorą rinkdavome kiekvieną vasarą. Daugiausia ekspedicijų surengėme į Aukštaitiją. Dažnai ansambliečiai patys pasiūlo vietoves, iš kurių jie patys yra kilę, ar žino dainuojančių žmonių tose apylinkėse, o kartais įdomu pažinti regionus, kuriuose ekspedicijų apskritai mažai būta, pavyzdžiui, Suvalkiją,“ – ekspedicijų įspūdžiais dalinasi L. Šarkaitė-Viluma. Ekspedicijose įgyta patirtimi ir įspūdžiais bei išmoktais kūriniais „Laukis“ mielai dalinasi vakaronių, koncertų bei įvairių renginių metu.

Labai organišką ir natūralų santykį su tradicija liudija ansamblio veiklos specifika. „Laukio“ vadovė teigia, kad ansamblis neturi konkrečių, kolektyvo veiklą įrėminančių tikslų: „Veikla rutuliojama pagal tradicinį pajautimą, prigimtinę intuiciją, remiantis natūralia patirtimi ekspedicijose. Visi tikslai atsiranda savaime, natūraliai. Einame keliu, kuriame auga savaime pasisėję medžiai.“

Ansamblis yra išleidęs dvi kompaktines plokšteles, kuriose įrašyti kūriniai atskleidžia nūdienos žmonių saugomą iš lūpų į lūpas perduotą tautosakinį palikimą. Pirmoji kompaktinė plokštelė „Par gireli juojau“ (2015) – ansamblio narių Kretingos rajone užrašytų kūrinių kolekcija. Antroji – „Aukšti kalneliai“ (2021) pristato Šakių rajone užfiksuotą tradicinį folklorą.

Lapkričio 23 d. vyksiančiame koncerte „Folkloro dažniai“ skambės ansamblio atliekamos vienbalsės ir daugiabalsės (su bosavojimu, su pritarimu virš vedančiojo balso ir kt.) suvalkiečių (sudūvių) įvairių žanrų dainos, atskleidžiančios šio regiono tradicinio dainavimo įvairovę. Skambėsiantys kūriniai užfiksuoti LMTA Muzikinio folkloro archyve. Atliekamų tradicinių dainų subtilų skambesį bei grožį papildys instrumentinio folkloro melodijos, griežiamos smuikais ir kanklėmis.

Bilietus į koncertą galite įsigyti sistemoje Paysera Tickets.