Lapkritis, besižvalgantis pro vėlių langelius. Etnologės Gražinos Kadžytės paskaita

Spalis Kadžytė 1Lapkričio 5 d. 16 val. vėl kviečiame į virtualų susitikimą su etnologe Gražina Kadžyte, kuri apžvelgs tradicinį kalendorių ir papasakos apie prasidedančio mėnesio įsimintinas dienas bei su jomis susijusius papročius.

Vis vėlyvesni rytmečiai, vis ilgesni vakarai, tamsoje sužimbantys namų žiburiais, vadinančiais, rodančiais kelią namo. Nutuštėję laukai ir lapais kojas-šaknis užsiklojusių medžių į dangų keliamos plikos šakos…

Buvo tikėta, kad gerumą gyviesiems žada iki Visų Šventųjų (11-01) numetę lapus medžiai, nes tuomet juose galinčios įsikurti tais metais išėjusiųjų vėlės, ir tada jos nebesibaldo po buvusį gyvenimą, trikdydamos artimuosius. Tą pasakoja ankstesniųjų amžių senoliai, pavyzdžiui, Jono Basanavičiaus rinkinyje „Iš gyvenimo vėlių ir velnių“. Visi Šventieji turi ir dar vieną prasmę: tai visuotinė gyvųjų ir mirusiųjų santarvė bei galimi vardadieniai tų, kurių vardai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra įtraukti į kalendorius. Tą vakarą uždegame atminimo žiburius ant brangių mirusiųjų kapų, o jie – ar tik ne pro vėlių langelius tamsios padangės žvaigždynuose žvelgia į mus ir laimina?

Ko gero, naktis iš lapkričio 1 į 2 besąs pats tikrasis Vėlinių metas, jei paskaitytume Adomą Mickevičių. Tačiau Ilgės dar tęsdavosi iki 11.11, t. y., Šv. Martyno, kurio gal ir nederėtų tapatinti su ožiu, juolab, kad tiek žąsies kaulinėjimas Mažojoje Lietuvoje, tiek oželio vedžiojimas kai kur kitur tėra apeigos dalis. Martyno globa, ypač samdiniams, o dar labiau išaugantiems į suaugusius žmones, labai svarbi, nes būtent jis, paskutinis atsilikęs po Visų Šventųjų, anot pasakos, tampa pirmas naujo metų rato įsibėgėjime, paskui save kviesdamas jaunimo globėjus: Šv. Ceciliją (11-22) ir Šv. Kotryną (11-25) vaikinams bei Šv. Silvestrą (11-26) ir Šv. Andriejų (11-30) merginoms. „Adventas arti – aš dar ne marti“. „Adventas šventas, o aš dar ne žentas“…

Daugiau apie visa tai bus galima išgirsti tiesioginės transliacijos metu Vilniaus etninės kultūros centro Facebook puslapyje.