Išdainuokime ilgesį. Dainos vėlėms
Anot senosios lietuvių pasaulėjautos, vėlės – mus palikusių artimųjų sielos – visuomet gyvena čia, tarp mūsų. Vėlinių, dar vadinamų Ilgėmis, metas mūsų protėvių buvo laikytas tokiu, kuomet išėjusiųjų vėlių pasaulis labiausiai priartėja prie gyvųjų. Nors mirusieji artimųjų būdavo prisimenami ne tik spalio – lapkričio mėnesiais, tačiau tokiu metu, pabaigus lauko darbus, dienoms trumpėjant ir mirštant visai žmogų supančiai gamtai, Anapilin pasitraukusiems būdavo skiriama daugiausiai dėmesio.
Kviečiame susirinkti lapkričio 8 d. 18:00 val. Vilniaus etninės kultūros centre ramiai pagiedoti lietuvių liaudies dainų, skirtų mirusiems: dažniausiai jos – našlaičių dainos, apdainuojančios tėvų rūpestį ir meilę, patirtą tada, kuomet jie dar buvo gyvi, liejamas ilgesys, noras užduoti jiems rūpimus klausimus, prašymas „tarti bent vieną žodelį“, ir drauge liūdesys, kad į juos atsakymų nebepavyksta išgirsti. Tačiau kartais įvyksta stebuklas ir „motułė prakalba“, pataria, pamoko.
Savo jausmų išdainavimas visiems drauge, ne paslaptis, veikia labai teigiamai – tai lyg emocijų paleidimas, nusiraminimas. Ne veltui praeityje dainavimas bei giedojimas turėjo ypač svarbią socialinę funkciją – burti bendruomenę ir padėti kartu išgyventi įvairius gyvenimo virsmus: gimimą, vestuves, laidotuves.
Dainų vakarą ves kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Eglė Česnakavičiūtė.
Erdvė yra ribota, todėl prašome užsiregistruoti.
Renginys nemokamas.
