Pavasario kalendorinės dainos. Pasidainavimai internetu
Gegužės 14 d. 19.00 val. kviečiame į dar vieną pasidainavimų vakarą virtualioje erdvėje – jungiantis prie dainuojančiųjų tiesioginės transliacijos metu.
Šį kartą pasidainavimai skirti pavasario kalendorinių švenčių papročiams bei juos lydėjusioms tradicinėms dainoms. Kadangi visoje Lietuvoje papročiai ir jų seka šiek tiek skyrėsi, o ir dainų vienur išliko gausiau nei kitur, šiems pasidainavimams paruoštas repertuaras – tai dainos iš Pietų ir Pietryčių Lietuvos.
Praūžus Užgavėnėms, iki pat šv. Velykų mūsų kaimo tradicijoje sekė gavėnios – pasninko ir susilaikymo – laikotarpis, bet čia išsiskiria Pietų ir Pietryčių Lietuva, kur ir per gavėnią skambėjo dainos. Todėl pavasario pasidainavimai bus pradedami dramatiškomis Pusiaugavėnio dainomis. Šalia dainų apie našlaičio dalią prisiminsime ir paprotį „šokti lenton“ – išmoksime tam skirtą dainą.
Likus savaitei iki Velykų – Verbų sekmadienis. Apie jį sužinosite bent šį tą naujo: pavyzdžiui, kodėl šią dieną jaunimas imdavo plaktis verbomis tuoj po pamaldų net šventoriuje, kodėl Verbų sekmadienį šventinta verba plakti gyvuliai, kuomet ateidavo laikas juos pirmąkart išginti.
Velykos – ypatinga šventė, gausi įvairiausių tradicijų. Kadangi nuo Velykų kabintos sūpuoklės ir jomis, pradedant ta diena, visą likusį pavasarį daug suptasi, dainuosime specialias dainas šiam ritualui. Per Velykas lalauninkai lankydavo kaimynus ir juos sveikindavo, linksmindavo, apdainuodavo merginų grožį, už tai gaudavo kiaušinių ir kitų gėrybių – taigi skambės ir senųjų lalauninkų dainos, išgirsite keletą autentiškų oracijų pavyzdžių.
Kita šventė – Jurginės – pavasario žalumos šventė, šv. Jurgio diena, švenčiama balandžio pabaigoje. Giedosime ir specialias šiam laikotarpiui skirtas dainas, kuriomis buvo prašoma Jurgį arba Jorį atrakinti žemę ir paleisti žolę. Moterys jas kuo garsiau dainuodavo nuėjusios į kaimo pakraščius, paruges, kartais net pasilypėjusios ant tvoros – taip žemė iš sąstingio žadinta net 12 dienų po Jurginių.
Galiausiai pavasarį vainikuoja Sekminės (šiemet jos gegužės 31 d.) – labiausiai prisimenama kaip piemenų šventė. Jai būdingas rugių lankymo ritualas, kuriuo siekta suteikti apsaugą javams. Aplankius rugius laukuose būdavo dainuojama, šokama, vaišinamasi. Adutiškio, Tverečiaus apylinkėse rugius lankyta daugiausia per Sekmines ir ten dainuotos ypatingos paruginės dainos. Aukštaitijoje anksti ryte karves ginė merginos – rytagonė vykdavo linksmai: su laužais, vaišėmis, žaidimais; šį rytą giedotos ypatingos rytelio sutartinės.
Pasidainavimus ves Eglė Česnakavičiūtė – dzūkų tradicinio dainavimo puoselėtoja, dainų besimokanti ne tik iš dainynų bei archyvinių įrašų, bet ir gyvai iš senolių ekspedicijų šilų dzūkų kaimuose metu. Jai pritars folkloro mylėtojas, muzikantas Rokas Kašėta.
Transliacija vyks Vilniaus etninės kultūros centro Facebook paskyroje.
Likus savaitei iki Velykų – Verbų sekmadienis. Apie jį sužinosite bent šį tą naujo: pavyzdžiui, kodėl šią dieną jaunimas imdavo plaktis verbomis tuoj po pamaldų net šventoriuje, kodėl Verbų sekmadienį šventinta verba plakti gyvuliai, kuomet ateidavo laikas juos pirmąkart išginti.
Velykos – ypatinga šventė, gausi įvairiausių tradicijų. Kadangi nuo Velykų kabintos sūpuoklės ir jomis, pradedant ta diena, visą likusį pavasarį daug suptasi, dainuosime specialias dainas šiam ritualui. Per Velykas lalauninkai lankydavo kaimynus ir juos sveikindavo, linksmindavo, apdainuodavo merginų grožį, už tai gaudavo kiaušinių ir kitų gėrybių – taigi skambės ir senųjų lalauninkų dainos, išgirsite keletą autentiškų oracijų pavyzdžių.
Kita šventė – Jurginės – pavasario žalumos šventė, šv. Jurgio diena, švenčiama balandžio pabaigoje. Giedosime ir specialias šiam laikotarpiui skirtas dainas, kuriomis buvo prašoma Jurgį arba Jorį atrakinti žemę ir paleisti žolę. Moterys jas kuo garsiau dainuodavo nuėjusios į kaimo pakraščius, paruges, kartais net pasilypėjusios ant tvoros – taip žemė iš sąstingio žadinta net 12 dienų po Jurginių.
Galiausiai pavasarį vainikuoja Sekminės (šiemet jos gegužės 31 d.) – labiausiai prisimenama kaip piemenų šventė. Jai būdingas rugių lankymo ritualas, kuriuo siekta suteikti apsaugą javams. Aplankius rugius laukuose būdavo dainuojama, šokama, vaišinamasi. Adutiškio, Tverečiaus apylinkėse rugius lankyta daugiausia per Sekmines ir ten dainuotos ypatingos paruginės dainos. Aukštaitijoje anksti ryte karves ginė merginos – rytagonė vykdavo linksmai: su laužais, vaišėmis, žaidimais; šį rytą giedotos ypatingos rytelio sutartinės.
Pasidainavimus ves Eglė Česnakavičiūtė – dzūkų tradicinio dainavimo puoselėtoja, dainų besimokanti ne tik iš dainynų bei archyvinių įrašų, bet ir gyvai iš senolių ekspedicijų šilų dzūkų kaimuose metu. Jai pritars folkloro mylėtojas, muzikantas Rokas Kašėta.
Transliacija vyks Vilniaus etninės kultūros centro Facebook paskyroje.
