Vilkas. Rudens lygiadienis 2023
Astronominis ruduo Vilniuje šiemet bus pasitinkamas rugsėjo 22 d. 20 val. toteminio gyvūno – VILKO – vardu pavadintu rudens lygiadienio renginiu.
Kiekvieną rugsėjį, apie 20–23 dienomis įvyksta rudens lygė – metas, kai dienos trukmė trumpam susilygina su nakties, ir šiauriniame Žemės pusrutulyje prasideda astronominis ruduo.
Švenčiant rudens lygiadienį pabrėžiama šiltojo metų laiko pabaiga ir perėjimas į šaltąjį. Šią dieną tradiciškai atnašaujama dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių, tuo pabrėžiant ribų tarp skirtingų klimato sąlygų svarbą.
Antra prielaida švęsti yra tai, kad nuo rudens lygiadienio prasideda Ilgių metas, artėjama prie Vėlinių, prisimenamas anapusinis pasaulis. Ugnis, simboliškai degusi ant kalnų, nusileidžia žemyn ir sugrįžta į namų židinį, kur rusens, bus apgaubta, globojama iki pavasario lygės – šiltojo metų laiko sugrąžtų. Vasarą gaudę ragai užleidžia vietą kanklėms, žmogus atsigręžia į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, santykį su aukštesnių jėgų bei gilesnių sferų apraiškomis.
Astronominis ruduo Vilniuje šiemet bus pasitinkamas rugsėjo 22 d. 20 val. toteminio gyvūno – VILKO – vardu pavadintu rudens lygiadienio renginiu.
Rugsėjo 22 d. stoja rudens lygiadienis, pažymintis astronominio rudens pradžią. Palydint šviesųjį metų laiką ir pasitinkant tamsųjį, ši sandūra Vilniuje bus paminėta renginiu „Laumių dovanos“, kuris vyks 20 val. Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto.
Rugsėjo 22 d. prasideda astronominis ruduo, kuris Vilniuje bus pasitinkamas Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto vyksiančiu renginiu „Deivė Paukštė“.
Rugsėjo 22 d. stos rudens lygiadienis, pažymintis astronominio rudens pradžią. Šią dieną tradiciškai būdavo atnašaujama dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių, tuo pabrėžiant ribų tarp skirtingų klimato sąlygų svarbą. Palydint šviesųjį metų laiką ir pasitinkant tamsųjį, šią sandūrą paminėsime Neries krantinėje vyksiančiomis ugnies ir muzikos apeigomis.
Rugsėjo 22 d. kviečiame paminėti rudens lygę – šventę, kurios metu tradiciškai būdavo dėkojama dievybėms už subrandintą derlių ir pasitinkamas kitas – tamsusis – laikotarpis, priartinantis žmogų prie anapusinio pasaulio, priverčiantis atsigręžti į savo dvasinį gyvenimą bei protėvių išmintį.