Vilniaus etninės kultūros centras

Rugsėjo 22 d. prasideda astronominis ruduo, kuris Vilniuje bus pasitinkamas Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto vyksiančiu renginiu „Deivė Paukštė“.

Kasmet rudens lygiadienio šventę organizuojantis Vilniaus etninės kultūros centras šiemet vėl kviečia pasinerti į užburiantį ugnies ir šviesų reginį, palydimą muzikos bei renginio idėjas įprasminančių tekstų.

Šiemet, minint archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetį, įkvėpimu rudens lygiadienio temai tapo mokslininkės koncepcija apie Senosios Europos civilizaciją, kurioje vyravo taiki matriarchatinė visuomenė, garbinusi Deivę Motiną.

Tyrinėdama senąsias civilizacijas, M. Gimbutienė sujungė archeologiją, mitologiją, lingvistiką, religijotyrą ir, aiškindama archeologinių iškasenų prasmę, ne tik jas aprašė, bet ir mėgino perskaityti jų simbolines reikšmes bei religinį turinį. Taip ji tapo naujos mokslo šakos – archeomitologijos – pradininke, atkūrusia Senosios Europos, dar vadinamos Deivės civilizacija, vaizdą.

Renginys „Deivė Paukštė“ trumpam nukels į proindoeuropietiškus laikus, kai dievų panteone vyriškieji dievai dar nevaldė, nekūrė, nekontroliavo, o buvo tik gyvulių, miškų globėjai, augalijos jėgų simboliai. Pasaulį tuomet valdė globėjos, motinos, valdovės – deivės, teikiančios gyvybę, skiriančios gyvenimo trukmę ir mirties laiką, lemiančios gerovę, laimę ir nelaimę, ligą ir sveikatą.

Minint rudens lygiadienį, Senosios Europos deives įprasmins Ryto Jono Belevičiaus ir Rūtos Onos Čigriejūtės specialiai šiai progai kurtos skulptūros, kurios renginio metu „atgis“ vaizdo projekcijų pagalba.

Deivė Paukštė – viena svarbiausių Senosios Europos deivių – pasaulio pradžių pradžia, deivė Motina, įsikūnijanti antyje, gulbėje, duodanti gyvybę ir visa, kas reikalinga gyvybei palaikyti. Iki mūsų laikų išliko sakmės apie paukštę, iš kurios padėto kiaušinio atsirado pasaulis. Ši deivė užtikrina gerovę, ji maitina ir lemia gyvenimą.

Deivė Varlė – tai atgimimo deivė, dažniausiai pasirodanti zoomorfiniu pavidalu: iš mirties, tamsos, urvo kylantis atgimimas įkūnijamas vandenų, požemio gyventojų figūromis. Varlės ar rupūžės pavidalo deivės simbolizuoja moters gimdą, todėl ši deivė valdo žmonių, gyvulių ir augalų gyvybines energijas, mėnulio reiškinius.

Deivė Gyvatė, kaip ir žaltys – žiemojantys sutvėrimai, susiję su gamtos pabudimu ir mirtimi. Gyvatės gyvybingumą užtikrina jos atgimimas – ji peržiemoja ir atgimsta, ji išsineria iš savo odos ir užsiaugina naują. Deivė Gyvatė yra pagrindinis gyvybinės energijos simbolis, saugantis ir užtikrinantis žmogaus, gyvulio, šeimos tęstinumą.

Lygiadienio akcentais taip pat taps Neries krantinėje nusidrieksiantys M. Gimbutienės tyrinėtų archeologinių radinių ornamentus atkartojantys raštai, ugnies šokiai bei muzikinės Ado Gecevičiaus ir Viltės Ambrazaitytės liaudies dainų interpretacijos.

Rudens lygiadienis „Deivė Paukštė“ vyks rugsėjo 22 d. 20 val. Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto. Deivių skulptūras bus galima išvysti dar iki renginio kulminacijos – krantinę jos puoš nuo rugsėjo 20 d.

Vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis renginių organizavimo sąlygomis, į renginį bus įleidžiami žiūrovai, turintys Galimybių pasą ir renginio bilietą, kurį nemokamai įsigyti galima čia.

Renginį organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.