Rudens lygiadienis sostinėje nušvis liepsnomis

Namais tą vakarą pataps ir sugrįžtančiųjų lauks Kalnų parke bestūksantis Stalo kalnas. Čia bendrystės beieškančiuosius suvienys ugnis – kartais švelniai rusenanti, kartais stipriai šildanti kaip namų židinys, o kartais ir iš namų į nežinią – naują šeimą ar svetimą šalį – išlydinti. 

Renginio organizatoriai tikisi, kad šis į lekiančią kasdienybę įsiterpsiantis stabtelėjimas leis pasinerti į rudens grožį ir suteiks progą apmąstyti vis labiau artėjantį ramybės laiką. Būtent todėl šiais metais dėmesio centre atsiranda kvietimas sukti namopi – savosios jaukumo ir šilumos erdvės link. Tai ir priminimas, kaip gera sugrįžti prie savojo židinio ir mėgautis artimųjų draugija, ir raginimas, parsinešus dalelę ant Stalo kalno suspindėsiančios šviesos, ją auginti namuose ir nešiotis kartu su savimi.

Šie šilumos ir šviesos linkėjimai nuguls į menininkų Ryto Jono Belevičiaus ir Rūtos Onos Čigriejūtės šiam renginiui sukurtą skulptūrą, kuri, gero sau ir kitiems linkinčias susirinkusiųjų mintis užtvirtins pasidabindama liepsnomis. Prie šio ugnies ir tamsos šokio taip pat prisijungs raštus iš žvakių dėliosiantys Vilniaus miesto mokyklų moksleiviai ir fakyrų trupė. 

Šventišką susibūrimą muzika apgaubs Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro ansamblis „Gilė“, ne tik atliekantis tradicines dainas, šokius ir instrumentinius kūrinius, bet ir nebijantis eksperimentuoti bei šiuolaikiškai pažvelgti į savąjį paveldą. Negana to, „Gilė“ – taip pat ir žygeivių klubas, jau spėjęs žygiuose praleisti daugiau nei pusę tūkstančio dienų ir nukeliauti aštuonis tūkstančius kilometrų, papuoštų žygeivių lūpomis skambančiomis dainomis. Būtent todėl „Gilė“ puikiai žino, kaip visgi gera pasidžiaugus naujais atradimais pagaliau sukti namopi ir pasinerti į čia tvyrančią ramybę.