Radasta
Vilniaus miesto etninės kultūros bendrija „Radasta“
1981 m. būrys tuometinio Komunalinio ūkio projektavimo instituto darbuotojų, vadovaujamų folkloro entuziastės Aldonos Ragevičienės, įkūrė folkloro ansamblį. Taip ir vadinosi: KŪPI (Komprojekto) ansamblis, nes visi vienoje vietoje dirbo, o ,,Radasta“ tapo gal po aštuonerių veiklos metų. Tuomet jau į savo pulką buvo įtraukę šeimos narius, draugus.
Ansambliečiai kilę iš įvairių Lietuvos kampelių, todėl yra ir žemaičių, ir aukštaičių, ir dzūkų, ir suvalkiečių, gražiai šnekančių savo krašto tarme. Koncertų ar vakaronių metu kiekvienas vilki savo regiono tautinį kostiumą. Kostiumai (sijonai) išausti ir pasiūti talentingų liaudies meistrių, kai kurie yra muziejuose saugomų eksponatų kopijos. Ansamblis turi vakaronių vedėjų, tarmiškai kalbančių pasakotojų, medžio drožėjų, pynėjų iš vytelių, drabužių siuvinėjimo specialistų, juostų pynėjų.
„Radastos“ metraštyje užfiksuotos 6 tautosakos ekspedicijos. Ansamblis atlieka visų Lietuvos regionų dainas, o savo veiklą pradėjo dzūkiškomis melodijomis. Ansambliečiai Dzūkijoje rinko tautosaką, daug metų bičiuliavosi su Varėnos rajono Vieciūnų kaimo moterų etnografiniu ansambliu, todėl ir ansamblio repertuare vyrauja Dzūkijos dainos. Kitą repertuaro dalį sudaro Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio, Švenčionių apylinkių dainos, rateliai. Pluoštelį dainų, šokių ir žaidimų patys ansambliečiai yra užrašę iš savo senelių, giminių. Pastaruoju metu „Radastos“ repertuaras papildomas archyvuose saugoma folklorine medžiaga.
Nuo 2008 m. ansambliui vadovauja profesionali folkloristė Audronė Vakarinienė.
Labiausiai „Radastos“ ansambliečiai mėgsta dainuoti, tačiau nemažai dėmesio skiriama ir instrumentinei muzikai. Grojama skudučiais, ragais, daudytėmis, vamzdeliais, armonikomis, smuikais, basetle, kanklėmis, būgnu, žvanguliais, įvairiomis tarškynėmis ir kt. Šokių melodijų griežėjai mokėsi ir mokosi iš kaimo muzikantų. Šokant ypač stengiamasi atkurti specifinę šokimo manierą ir išryškinti kiekvieno šokėjo individualybę.
„Radasta“ – daugelio šalyje ir užsienyje vykstančių folkloro renginių ir kultūrinių švenčių dalyviai. Kolektyvas kasmet dalyvauja tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, dainuoja ir šoka tarptautiniame Baltijos šalių folkloro festivalyje „Baltica“, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, talkina įvairių Vilniaus švenčių metu. Per daugiau kaip 25-erius gyvavimo metus koncertuota tarptautiniuose folkloro festivaliuose Kanadoje, Vokietijoje, Olandijoje, Turkijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ir kt. Gastroliuota Suomijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje. Aplankyti tolimiausi Lietuvos kampeliai, koncertuota švietėjiškuose renginiuose, mokyklose, parodų atidarymuose, mugėse. Dalis ansambliečių yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventai arba dėstytojai, todėl ansamblis mielai koncertuoja šio universiteto bendruomenės šventėse, vakaronėse, Gedimino klubo programose ir plėtoja meilę bei pagarbą mūsų protėvių kultūrai.
Ansamblis yra parengęs Kalėdų, Užgavėnių, Rasos švenčių „Saulala giedrioji“ (Varėnos r., Viečiūnų k. dainuojamoji tautosaka, instrumentinė muzika) programas. 1992 m. įrašyta garsajuostė, 2003 m. – išleista kompaktinė plokštelė „Oi žamas mažas“, kurioje įrašytos skambiausios ansamblio dainos ir melodijos, atspindinčios jo meistriškumą ir kūrybinius ieškojimus.
Ansamblio vadovas – Saulius Bružas.
Tel. (8 5) 234 4369.
Mob. 8 687 74 746.
El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Antroji vadovė – Audronė Vakarinienė.
Repeticijų vieta – VGTU (Trakų g. 1).
