Tradicija per Kalėdas puošti eglutę nėra labai sena. Pirmiausia eglutė atsirado didikų rūmuose ir dvaruose. Lietuviškuose šaltiniuose kalėdinė eglutė pirmą kartą paminėta 1853 m.
XIX a. pabaigoje šventes su papuoštomis eglutėmis ir dovanėlėmis vaikams pradėta rengti rusiškose mokyklose, taip norėta pritraukti lietuvių vaikus. Iš pradžių tokie vakarėliai lietuvių buvo sutikti priešiškai, teigiant, jog tai nėra lietuvių tradicija. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariai kalėdines eglutes puošdavo blindažuose (lauko slėptuvėse), prie eglučių pakviesdavo ir kaimo vaikus.
Tarpukariu Švietimo ministerija ragino eglutės šventes organizuoti mokyklose ir eglučių puošimo tradicija pradėjo plisti tarp gyventojų. Kaime maža eglutė dažnai būdavo pakabinama pirkioje prie sijos viršūne žemyn, greta šiaudų sodo. Eglutės šakelės buvo puošiamos sausainiais, spalvotuose popierėliuose įvyniotais saldainiais, šiaudiniais žaisliukais, kankorėžiais.
Dabar kalėdines eglutes puošiame namuose, puošnios miesto eglės jau lapkričio pabaigoje įžiebiamos Lietuvos miestų aikštėse, dažnai sukviečiančios į šalia veikiančias kalėdines muges ar kitas pramogas.
