Gruodžio 15 d. | Advento dainos
Kalėdų laukimo laikotarpiu dainose dažnai pasirodo kiškelis – dažniausiai apdainuojami šio mažo žvėrelio rūpesčiai žiemą: kaip sunku nuo tykančių pavojų pabėgti, pasislėpti, maisto rasti.
Senojoje lietuvių kultūroje, taip pat ir seniausiose dainose vyrauja labai artimas žmogaus ir gamtos santykis. Prieškalėdinio laukimo dainose labai dažni žmogaus gyvenimo ir gamtos sugretinimai: laputė girioje pamigo, medžiotojai apstojo, o kiškelis ją budina; taip pat ir dvare pamigusią mergelę budina motulė. Tik nei lapelė medžiotojų bijo – šoka ir pabėga, nei mergelė į dvarą prijojusių bernelių – nes jau pasiruošusi, piršlių šiuo laiku laukianti.
Tu, kiškeli, lilima, trumpakojeli, lilima.
Ko tu smūtnas, lilima, ko markatnas, lilima.
Kap man būcie, lilima, dai ne smūtnam, lilima.
Dai ne smūtnam, lilima, ne markatnam, lilima.
Gili žiema, lilima, trumpos kojos, lilima.
Nei iššokcie, lilima, nei išbėgcie, lilima.
Kas takelis, lilima, tai gončelis*, lilima.
Kas kelmelis, lilima, tai strielčelis*, lilima.
P. Morta Šaltienė, g. apie 1858 m., gyv. , Vosiūnų k., Adutiškio vls. Švenčionių aps. (dabar Adutiškio apyl., Švenčionių r.). U. L. Bielinis 1938 m. Sg. LTR 1925(44). Sp. LT 1 Nr. 194.
*Smūtnas – liūdnas; markatnas – nusiminęs; gončelis, gončius – varovas, medžioklis; strielčelis, srielčius – šaulys, medžiotojas.
