Gruodžio 17 d. | Kalėdų eglutės istorija ir atėjimas į Lietuvą
Senovės romėnai savo kalendoriaus pirmąjį mėnesį buvo paskyrę Janui, dviveidžio laiko dievaičio garbei. Pirmąsias šio mėnesio, vadinamo Januarijumi, dienas vadino kalendomis. Tai būta reikšmingo laiko tarpsnio visuomenės gyvenime, nes tada būdavo renkami svarbūs valstybės pareigūnai – konsulai. Kaip paskatinimą prieš rinkimus gerai pagalvoti, teisingai apsispręsti, namuose pamerkdavo nulaužtą lauro šakelę. Štai čia turbūt ir slypi Kalėdų eglutės tradicijos pradžia. Beje, ir skolas reikėdavę pirmosiomis kalendų dienomis grąžinti, kad sąžinė per rinkimus būtų rami. Viena pirminių žodžio „kalendorius“ reikšmių ir yra „skolų knygelė”.
Viduramžiais gyvavo tradicija bažnyčiose rengti misterijas – vaidinimus, iliustruojančius Šventajame Rašte aprašytus įvykius. Pradedant nuo Adomo ir Ievos, kai prie rojaus medžio jie buvo gundomi žalčio paragauti užginto pažinimo vaisiaus. Tą medį vaidinimui darydavo iš eglišakių – kas gi dar žaliuoja žiemą. Štai kodėl kaime eglutės iki šiol puošiamos raudonskruosčiais obuoliukais. O vienais nederliaus metais juos imta gaminti iš stiklo...
Viešoje miesto erdvėje pirmą kartą Kalėdų eglutė buvo papuošta 1510 m. Rygos rotušės aikštėje. Anglijos princas Albertas 1840 m. savo žmonai karalienei Viktorijai paruošė staigmeną – rūmuose buvo papuošta žaliaskarė, kvepianti žiemos mišku. Princas buvo gimęs Vokietijoje, tad gal žinojo senojo žemyno tautų tradicijas. Per didikų rūmus, dvarus kalėdinė eglutė atkeliavo ir į mūsų kraštą.
