Gruodžio 2 d. | Advento vakaronės
Advento vakarai būdavę kaimo žmonių pabuvimai kartu, dirbant kokius neskubius, o ir nesunkius darbus: plėšant plunksnas, taisant pakinktus. Ypač tam laikui pritinka tinklus megzti – bus „laimūs“, nes susideda iš kryžiukų.
Su pasilinksminimais baigta; priežodis sako: „Šventas Andriejus striūnas nutrauko“. Tačiau kaimo jaunimas, susirinkęs vakaroti, eidavo ratelius, padainuodavo adventines liaudies dainas. Joms būdingi priedainiai su žodžiais „leliumai“, „aleliuma loda“, „leliumoj“, „aleliuma rūta“. Ir dainose sakoma, kad pasaulį sukūrė trys kibirkštėlės, iškritusios nuo stebuklingo kriaušės medžio. Iš jų pačios archajiškiausios, menančios gal dar ir gentinės medžiotojų bendruomenės gyvenimą akmens amžiuje, yra apie devyniaragį elnią. Tose dainose žymūs totemizmo – religijos pirmapradžio – atšvaitai (elnias – tai pramotė, globojanti medžiotojų gentį); mito apie pasaulio sukūrimą nuotrupos (ant elnio ragų kalviai nukala „aukso kupką“ – saulę); senojo mėnulinio kalendoriaus reliktai (devynios elnio ragų šakos – savaitės trukmė skaičiuojant laiką pagal mėnulio fazes).
