Gruodžio 21 d. | Saulėgrįža
Šiandien yra pati trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Gruodžio 21–oji – tai žiemos Saulėgrįža. Lietuvių mitologijoje pasakojama, kaip mitinis kalvis Teliavelis nukala žmonėms Saulę ir įmeta į dangų. Mūsų liaudies dainose, kurias dainuojame laukdami saulės sugrįžimo, šiuo stebuklingu metu pasirodo Elnias Devyniaragis – ant jo ragelių ugnelė dega, kavoliai (kalveliai) kala. Mitinio elnio prašoma atnešti daugybę dovanėlių, tačiau svarbiausia jų – Saulė bei su ja atkeliaujanti šviesa ir gyvybė.
Astronominė žiemos saulėgrįža pagal žvaigždžių kalendorių kasmet pasirodo truputėlį vis kitu metu – per tamsiausio gamtos meto dienas bei valandas šokinėja, priklausomai nuo to, kaip saulės dvaro pievose ištikimasis piemuo mėnulis visas žvaigždeles sugainioja, kokiu ritmu pasuka paukščių taką nuo žiemos vasaros link. Mums sunku suvokti, kaip seniausiųjų laikų išminčiai – žyniai žvaigždikiai – neturėdami tokių prietaisų, kokius nūnai vartoja šiuolaikiniai astronomai, tą išskaičiuodavo. Visgi sutarti savo aplinkos laiką ir įrašyti į savadarbius arba pirktinius kalendorius kaip visuotinai priimtą datą, regis, buvo svarbu visais laikais. Tokią tad sutartą datą ir skelbia mūsų sieninių arba stalinių kalendorių lapeliai, kurių pažadinta artimų švenčių išsipildymo nuojauta įvairiais laikais skirtingiausių tautos kūrėjų buvo išlieta adventinėmis dainomis, kaip kad šioji, „Virvytės“ folkloro ansamblio dovana – mokytis, džiaugtis ir dalintis (55:26).:
Atłėkė alnis devyniaragis, oi Kalėda, devyniaragis,
Devyniaragis dešimtašakis, oi Kalėda, dešimtašakis.
Ant jo ragelių kalveliai kala, oi Kalėda, kalveliai kala.
O jūs, kalveliai, mano brolaliai, oi Kalėda, mano brolaliai,
O jūs nukalkit auksalio kupkų, oi Kalėda, auksalio kupkų,
Auksalio kupkų, perlų vainikų, oi Kalėda, perlų vainikų,
Perlų vainikų, sidabro žiedų, oi Kalėda, sidabro žiedų.
Auksalio kupkas – vyneliui gercie, oi Kalėda, vyneliui gercie,
Sidabro žiedas – dėl vinčiavonių, oi Kalėda, dėl vinčiavonių.
Kai dainuoja jauni, dar tiktai ketinantys kurti savo gyvenimą, ieškantys antrosios pusės, tuomet tekstuose įpinami vestuvinių ritualų vaizdiniai, kaip antai: žiedais keičiamasi santuokos ritualo metu, pažadant kartu gražiai nugyventi visą būsimą šeimos gyvenimo tarpsnį iki pat gyvenimo saulėlydžio. Vynas, geriamas abiejų sutuoktinių iš vienos taurės (kupko), simbolizuoja jų abiejų pasitikėjimą vienas kitu ir sutarimą, be kurio būtų sunku valdyti bendro gyvenimo laivą.
Bet gali būti pastebimos ir aukštesniosios prasmės: aukso kupkas – tai saulė, perlų vainikas – žvaigždės, sidabro žiedas – mėnulis. Tuomet dainos tekstą galime suprasti kaip užuominą į visatos harmonijos atkūrimą, sustygavimą, kurio žmonės patys savo jėgomis nepajėgia suvaldyti, todėl kreipiasi į aukštąsias, šviesiąsias, gėrį kuriančias jėgas. Devyniaragis elnias puikiai žinomas ir dabartiniuose Kalėdų meto pasakojimuose kaip su dovanomis keliaujančio Kalėdų senelio kinkinio vedlys. Gal ši daina atves jį ir į mūsų namus?
