Gruodžio 7 d. | Metų apvainikavimas
Advento metas skirtas apmąstyti prabėgusiems metams ir apvainikuoti jų darbams. Akivaizdžiai tą simbolizuoja advento vainikai, nuo seno žinoti Mažojoje Lietuvoje. Ten kone kiekviena šeima nuo pat advento pradžios ant stalo dėdavo iš pušų, eglių šakelių, bruknienojų ir kitų nuolatos žaliuojančių augalų supintą ratą, tarytum amžinosios gyvybės simbolį, ir jame kryžmai įtvirtindavo keturias žvakes.
Klaipėdiškių šeimos nuo seno kiekvieną advento pavakarę, sutartą valandą, užbaigusios ar atidėjusios darbus, susėsdavo išgerti lengvos gilių arba cikorijų kavos (beje, turėta ir daugiau liaudiškų kulinarijos receptų, kava gaminta, pavyzdžiui, ir iš morkų), tradiciškai jų vadintos kapija, ir pasišnekučiuoti apie praėjusią dieną (šis ritualas 2024 m. įrašytas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą). Taip vakarojant, pirmąją savaitę uždegama viena žvakė, antrąją – dvi, o kai sužimba visos keturios, jau aišku, kad čia pat – Kalėdos.
Taigi, kurį laiką primiršti, dabar vėl labai madingais tapę advento vainikai turėtų būti ne tik graži dekoracija. Ties jais, išdailintais mūsų rankomis bei išmone ir papuoštais keturiomis žvakėmis, simbolizuojančiomis keturias pasaulio šalis bei keturis metų laikus, labai pravartu susikaupti, galima išmokti ramiai bendrauti: išsipasakoti ir išklausyti, paprašyti ir atsiprašyti, paklausti patarimo ir protingai patarti. Ramūs vakarojimai prie žvakių ir žalumynų, galbūt, atgaivintų ne vieną, nuvargintą įtempto metų ritmo, trokštantį vienos kitos sielą gydančios atokvėpio valandėlės.
