Gruodžio 8 d. | Žmogaus žvaigždė
Seniau žmonės pasakodavo, kad, kai žmogus užgimsta, ir nauja žvaigždė kartu sužimba – kiekvienas žmogus turi savo žvaigždę. Jeigu išeitum giedrą naktį, kada matyti daug žvaigždžių, ir imtum, į jas žiūrėdamas ir rodydamas pirštu, minti, skaityti, sakytum: – Gal šita mano? Gal šita mano?.. – kokius penkis, dešimt kartų, ir jei pataikytum parodyt tą savo žvaigždę, tai staiga numirtum. Tai niekas taip ir nedrįsdavo daryti.
Vilkaviškis, LTR 3975(172)
Daugelis dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, visgi žadina mintis, kad, galbūt, mūsų gyvenimas kuria nors dalimi nuo jų priklauso. Dabar mes, apsidraudę elektros lemputėmis namuose, gatvėse ir netgi greitkeliuose, akis sudėję į mobiliųjų telefonų bei kompiuterių, televizorių ekranus, vis rečiau pakeliame akis į žvaigždėtą nakties dangų, kurį, beje, labai užgožia didelių miestų pašvaistės. Pažvaigždinėti susigalvojame tada, kai žiniasklaidos priemonės informuoja apie neįprastus dangaus reiškinius, ir tai – ne visada. Gal dėl to ir dangus, nesulaukdamas mūsų dėmesio, vis dažniau niaukiasi, prapliumpa liūtimis, vėtromis?
Tuo tarpu ankstesniųjų amžių pasaulėvokoje itin daug dėmesio buvo skiriama dangaus žvalgytuvėms, juolab, advento metą. Tikėta, kad kuo daugiau šį metą būsią giedrų dienų ir žvaigždėtų naktų – tuo geresni būsią ateinantieji metai. Esą, link žiemos saulėgrįžos beriedanti dangaus karalaitė saulė kaskart ilgiau pramieganti todėl, kad debesų pūkuose užsnūdusi Aušrinė žvaigždelė jos anksti nepakelianti.
Žmogus tuo tarpu temstančiame danguje turėtų sulaukti viena po kitos užsižiebiančių dvylikos žvaigždžių, po to, su niekuo nebekalbėdamas, greit grįžti į savo patalą – tada susapnuosiąs savo ateities geruosius lėmėjus, sužinosiąs, kas jie tokie. Jei nepavyksta iš karto – reikėtų nenusivilti, o bandyti dar ir dar – netgi iki dvylikos kartų. Jeigu per adventą pavyktų surinkti dvylika naktų po dvylika žvaigždžių – tikrai išsipildytų visi gerovei ir laimei sugalvoti norai. Suprantama, yra dar ir tam tikrų sąlygų: susiruošę skaičiuoti žvaigždes privalote su niekuo per tą laiką nesusipykti, niekam blogo žodžio nepasakyti, nieko nenuskriausti. Dar daugiau – per adventą reikia atiduoti visas skolas: tiek pinigines, tiek įvairiais pažadais įsipareigotas. „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi būtų elgiamasi“, – sako žmonijos išmintis.
