Gruodžio 6 d. | Šv. Mikalojus, Arklių diena
Gruodžio 6 d. pasaulyje minima Šv. Mikalojaus diena. Pasak tradicijos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų išauklėjo pagal krikščioniškas dorybes. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį geriems darbams – naktimis vaikščiodamas miestelio gatvėmis, neturtingiesiems miestelėnams per tvorą permesdavo dovanas.
Dar viena su šv. Mikalojumi susijusių legendų byloja, kad, būdamas jaunas ir prieš tapdamas vyskupu, Mikalojus turėjęs turtingą kaimyną, pašiepdavusį Mikalojų dėl jo pamaldumo. Dievas kaimyną nubaudė ir šis netekęs viso savo sukaupto turto, o turėjęs tris dukteris, kurių be kraičio niekas nebenorėjo imti į žmonas. Mikalojus, prisidengęs nakties tamsa, pro langą įmesdavęs pinigų, kurie buvo skirti merginų kraičiui. Taip kaimynas ištekino dvi dukteris, o panūdęs sužinoti, iš kur atsirandantys paslaptingi pinigai ir visą naktį paslapčia budėjęs, įsitikino, kad juos atnešantis anksčiau jo pašieptas Mikalojus.
Dėl šių legendų šv. Mikalojus tapo šiuolaikinio Kalėdų Senelio prototipu, o daugelyje šalių jį atstoja.
Šv. Mikalojaus vardadienis Lietuvos kaime nuo seno dar vadintas Arklių diena. Šią dieną arkliai buvo geriau pašeriami, pamaloninami avižomis, kad per žiemą išbūtų tvarte sveiki ir stiprūs sulauktų pavasario. Lietuvis arkliui (žirgui) jautė didelę pagarbą, nes jis žmogui būdavo tikras pagalbininkas sunkiuose darbuose ir ištikimas draugas jojant į karą. Gyvenimas be arklio būdavo neįsivaizduojamas.
Suvalkiečiai turi išsaugoję įdomų Šyvio šokdinimo paprotį tarpukalėdžiu (ši tradicija 2023-iais metais įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą). Šyvą žirgą pasikinkęs senelis Kalėda atveža vaikams taip laukiamų dovanų – seniau tai buvo ir kvapnesnis muilas ar gražesnis rankšluostėlis.
