Atsižvelgiant į karantino metu susidariusią situaciją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų institucijų reikalavimus, miesto viešosiose vietose ribojamos tam tikros veiklos, kurių metu būtų sunku suvaldyti žmonių koncentraciją. Stengiantis užtikrinti visuomenės saugumą šiuo laikotarpiu, tenka atšaukti ir kasmet Gedimino prospekte bei Vinco Kudirkos aikštėje vykstantį Žolynų turgų.
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) bei Žemės ūkio ministerija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2020.
Karantino sąlygoms lengvėjant, jau galime pakviesti atvykti į Vilniaus etninės kultūros centrą ir išmainyti kuponus, gautus kovo 10 d. Vilniaus mokytojų namuose vykusiame renginyje, į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga išleistą dainynėlį „Užmaršties nepaliestos. Dainos“.
Gegužės 14 d. 19.00 val. kviečiame į dar vieną pasidainavimų vakarą virtualioje erdvėje – jungiantis prie dainuojančiųjų tiesioginės transliacijos metu.
Šalyje įvedus karantiną, Vilniaus etninės kultūros centras dirba nuotoliniu būdu.
PlačiauKarantino laikotarpiu dirbame nuotoliniu būdu
Karantino laikotarpiu nestabdome savo veiklos ir dirbame nuotoliniu būdu. Norime ir esamomis sąlygomis pasiūlyti savo lankytojams bei bičiuliams turiningos veiklos, tad šįsyk kviečiame į pasidainavimus – ne kur kitur, o kiekvieno iš Jūsų namuose!
Ši KNYGA – tai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga išleistas rinkinys, kuriame pateiktos dainos yra paimtos iš gausaus tautinių ir patriotinių dainų aruodo.
Vilniaus etninės kultūros centras, reaguodamas į koronaviruso pandemiją pasaulyje, imasi griežtų priemonių* viruso plitimui stabdyti: nuo kovo 13 d. lankytojus aptarnaujame tik nuotoliniu būdu – el. paštu arba telefonu. Artimiausiu metu (iki balandžio 19 d.) Centro organizuojami renginiai nebevyks.
Kovo 10 d. 18 val. visus kviečiame į Vilniaus mokytojų namus pabūti kartu ir išgyventi tą nuostabų stiprybės ir džiaugsmo teikiantį bendruomeniškumo jausmą, kuris slypi dainoje. Paklausysime, o svarbiausia – ir patys galėsime kartu dainuoti kovos už laisvę himnais tapusias dainas, kurios budino ir budina mūsų tautinę savimonę.
Šis KATALOGAS – tai parodai „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“ skirto leidinio elektroninė versija.
Vasario 25 dieną, po savavališkų atostogų Šiaurės ašigalyje, pasitiksime ledinę ledi Morę ir, remiantis Užgavėnių tautos baudžiamuoju kodeksu, spręsime tolimesnį jos likimą – nagrinėsime už gėdingą ir niekšišką išdavystę bei aplaidumą darbe jai iškeltą bylą.
|
Kalbos turtai ir laisvės kovų dainos
ETNO vaikams. Gintaro amuletai
Tradicinių riešinių ypatumai
SUSISIEKITEBĮ Vilniaus etninės kultūros centras Telefonas (+370 5) 279 1287 Darbo laikas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. |
Vasario 20 d. 18.00 val. kviečiame į ETNO ketvirtadienį, kuris šįkart skirtas pasiruošti teatrališkiausiai metų šventei ir pasigaminti pagrindinį jos atributą – Užgavėnių kaukę.
Artėjančių valstybinių švenčių proga kviečiame į dviejų dalių renginį – lietuvių kalbai skirtą dieną, kurią dedikuojame mūsų kalbos turtams bei vokalinei jos išraiškai – patriotinėms liaudies dainoms.
Lietuviškuoju auksu vadinamas gintaras nuo seno laikomas magišku akmeniu, ne tik saugančiu nuo pikto, bet ir suteikiančiu stiprybės, kūrybiškumo, atnešančiu sėkmę ir meilę.
XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvoje tiek vyrai ir moterys, tiek suaugę ir vaikai nešiojo riešines, – ant rankos riešo maunamą megztą 4,5–19 cm ilgio rankogalį. Jos turėjo praktinę ir estetinę reikšmę, taip pat tuo laiku buvo ir madinga aprangos detalė.