Vilniaus etninės kultūros centras

Artėjančių valstybinių švenčių proga kviečiame į dviejų dalių renginį – lietuvių kalbai skirtą dieną, kurią dedikuojame mūsų kalbos turtams bei vokalinei jos išraiškai – patriotinėms liaudies dainoms.

Lietuviškuoju auksu vadinamas gintaras nuo seno laikomas magišku akmeniu, ne tik saugančiu nuo pikto, bet ir suteikiančiu stiprybės, kūrybiškumo, atnešančiu sėkmę ir meilę.

XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvoje tiek vyrai ir moterys, tiek suaugę ir vaikai nešiojo riešines, – ant rankos riešo maunamą megztą 4,5–19 cm ilgio rankogalį. Jos turėjo praktinę ir estetinę reikšmę, taip pat tuo laiku buvo ir madinga aprangos detalė.

Vilniaus etninės kultūros centras ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija „Tautodailės metais“ paskelbtus 2020-uosius neatsitiktinai pradeda tęstinio projekto paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“. Mat riešinės šiais laikais išgyvena aukso amžių, reta kuri moteris riešinių nemūvi, o jų mezgimu dabar užsiima ne tik tautodailininkės. Ir dar – neatsitiktinai paroda surengta Antano ir Anastazijos Tamošaičių galerijoje „Židinys“, mat tarpukariu ir pokario metais Antanas ir Anastazija Tamošaičiai rinko, tyrinėjo ir populiarino tautodailę, organizavo dailiųjų amatų kursus, kuriuose greta kitų dalykų, buvo mokoma ir mezgimo.

Sodai – gražiausia ir reikšmingiausia tradicinio meno puošmena. Jie simbolizuoja pasaulio medį, kosmoso tvarką ir darną. Sodai buvo rišami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis: kabinami virš kūdikio lopšio, vestuvinio stalo, jais buvo puošiami namai ruošiantis Kūčioms ir Velykoms.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus etninės kultūros centras 2020 m. organizuoja keturių kvalifikacijos tobulinimo seminarų ciklą apie kalendorines lietuvių šventes. Seminarai skirti visiems, besidomintiems etnine kultūra, tradicijomis, papročiais ir kt.