Pranešėjų apsauga
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
- pavojaus aplinkai;
- kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
- neteisėtos veiklos finansavimo;
- neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
- neteisėtu būdu įgyto turto;
- padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
- kitų pažeidimų.
Pranešėjas
Informaciją apie pažeidimą Vilniaus etninės kultūros centre (toliau – VEKC) gali pateikti asmuo, kurį su VEKC sieja ar siejo darbo santykiai arba sutartiniai santykiai ir kuris teikia informaciją apie pažeidimą VEKC.
Pažeidimas
VEKC galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų darbo santykių arba sutartinių santykių su VEKC.
Pranešimo teikimo forma ir turinys
Pranešimą rekomenduojame teikti:
- užpildant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintą pranešimo apie pažeidimą formą;
- pateikiant laisvos formos pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kad jis teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu.
Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo pranešime turi nurodyti:
- savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę arba darbo santykių formą, kitus kontaktinius duomenis;
- žinomą jam informaciją: kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi daryti; sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes; ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė; jei pranešė, kam buvo pranešta ir ar buvo gautas atsakymas; bet kokius kitus turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.
Asmuo informaciją apie pažeidimą VEKC gali pateikti:
- tiesiogiai atvykus į Vilniaus etninės kultūros centrą (Pamėnkalnio g. 34, Vilnius);
- siunčiant pranešimą paštu (Pamėnkalnio g. 34, Vilnius);
- siunčiant informaciją Vilniaus etninės kultūros centro elektroninio pašto adresu info@etno.lt;
- viešai.
Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, užtikrinamas konfidencialumas. Konfidencialumas užtikrinamas nepaisant gautos informacijos apie pažeidimą tyrimo rezultatų. Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
- to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
- asmuo pateikia melagingą informaciją.
Jei asmuo, pateikęs VEKC informaciją apie pažeidimą, negavo atsakymo arba VEKC nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos, jis, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją – Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir jai pateikti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą.
Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.
Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.
Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisės aktai
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“